Trumpa apžvalga

 

Standartas sudarytas pagal vokiečių aviganių augintojų susivienijimo taisykles (būstinė Augsburge), vokiečių šunininkystės sąjungoje (VDH), kuri atsakinga už vokiečių aviganio veislę, sudarytas pirmame narių susirinkime Frankfurte prie Maino 1899m. rugsėjo 20d., pagal A.Meyerio ir Stefanico pasiūlymus, papildytos 6-ame narių susirinkime Kiolne 1909m. rugsėjo 5d.,taip pat veisimo ir valdybos susirinkime 1961m. kovo 25d., papildytos ir perdirbtos vokiečių aviganių augintojų susivienijimų pasaulinės sąjungos susirinkime 1976m. rugpjūčio 30d., o priimtos, katalogizuotos ir įsigaliojo 1991m. kovo23/24d.

Vokiečių aviganis, kurio planingas veisimas prasidėjo 1899m., kai buvo įkurtas susivienijimas, išvestas iš vidurio Vokietijos ir pietų Vokietijos sarginių šunų veislių, su galutiniu tikslu - sukurti didelių pajėgumų galingą šunį. Kad būtų pasiektas šis tikslas, buvo nustatytas vokiečių aviganio veislės standartas, kuris taikomas tiek fizinėms savybėms, tiek charakteriui.

Bendra išvaizda

 

Vokiečių aviganis yra vidutinio ūgio, tiesios laikysenos, stiprus, raumeningas, kaulai stiprūs, bendra sandara tvirta.
Svarbūs matmenys
Patinų keteros aukštis 60-65cm, kalių 55-60cm. Korpuso ilgis viršija keteros aukštį 10-17%.

 

Būdas

 

Vokiečių aviganis privalo būti santūrus, tvirtų nervų, pasitikintis savimi, absoliučiai nuoširdus (nevaržomas) ir (išskyrus susierzinimo būseną) visiškai nepiktybinis (gero būdo), atidus ir lengvai vedamas už pavadžio. Jis turi būti drąsus, kovingas, tvirtas, kad būtų apsaugos, sarginiu, tarnybiniu ir šunimi-palydovu.

Galva

 

Galva atitinka kūno dydį (ilgis apie 40% keteros aukščio), pleišto formos, negali būti gremėzdiška ar ištempta (ar suplota), bendras vaizdas - tvirta. Tarp ausų vidutinio pločio tarpas. Kakta žiūrint iš priekio ir šono tik truputį išgaubta ir be ar su nežymia vidurio raukšle.
Santykis nuo viršugalvio iki snukio dalies sudaro 50% su 50%.
Viršugalvio plotis beveik atitinka viršugalvio ilgį. Viršugalvis pereina (žiūrint iš viršaus) nuo ausų link nosies galo, palaipsniui smailėjančiai su įžulniai einančiu, neryškiai išreikštu kaktos išsikišimu į pleišto formą pereinančią snukio dalį (nasrus).

Viršutinis ir apatinis žandikauliai tvirtai sudėti. Nosis tiesi, išlenkimas nepageidautinas. Lūpos įtemptos, sučiauptos, tamsios spalvos.

 

Nosis

 

Turi būti juoda

 

Dantys

 

Turi būti tvirti, sveiki ir visi (42 pagal dantų formulę). Vokiečių aviganio sankanda žirkliška, tai reiškia, kad viršutiniai kandžiai dengia ir liečia apatinių kandamąjį kraštą. Sukandimas iš viršaus, priekio, šoninis yra neteisingas, kaip ir dideli tarpai tarp dantų. Negerai, kai kandžių linija tiesi. Žandikauliai turi būti gerai išvystyti.

 

Akys

 

Vidutinio dydžio, migdolų formos, šiek tiek įstrižos ir neiššokusios. Akių spalva - kuo tamsesnė, tuo geriau. Šviesios, skvarbios akys nepageidautinos, nes įtakoja šuns išraiškingumą.

Ausys

Vokiečių aviganių ausys stačios, vidutinio dydžio, smailėjančios ir į priekį atstatytais kaušeliais. Negali būti nulinkusios ar kabančios. Judant ar ramybės būsenoj atgal atstatytos ausys nėra trūkumas.

Kaklas

 

Kaklas turi būti tvirtas, raumeningas, be pagurklio. Kampas su korpusu (horizontaliai) sudaro apie 45 laipsnius.

Kūnas

 

Viršutinė linija eina nuožulniai nuo kaklo pagrindo per gerai sudarytą keterą ir per lengvai besileidžiančią nugarą iki pamažu žemėjančio kryžiaus. Nugara tvirta, raumeninga. Strėnos turi būti ilgos ir pamažu žemėjančios (apie 23 laipsnius su horizontale) ir be viršutinės linijos pertrūkio pereinančios į uodegos pagrindą.

 

Krūtinė

 

Vidutinio pločio, pakrūtinis kiek įmanoma ilgesnis ir ryškus, krūtinės gylis turi būti apie 45%-48% keteros aukščio.

Šonkauliai

Turi būti vidutiniškai išlinkę. Tiek stora, tiek plokščia krūtinė blogai.

 

Uodega

 

Turi siekti bent iki čiurnos. Apatinėje pusėje ji su retesniais plaukais ir lyg švelniai nukaręs lankas, bet susijaudinus ar judant gali būti stipriau pakelta, bet nekyšo virš horizontalės. Operacinės korekcijos draudžiamos.

 

Galūnės

Priekinės galūnės, žiūrint iš visų pusių yra tiesios, žiūrint iš priekio absoliučiai simetriškos. Mentė ir žastas yra vienodo ilgio ir tvirtų raumenų dėka tvirtai sudėti ant korpuso. Mentės ir žasto idealus kampas - 90 laipsnių, leistinas iki 110 laipsnių. Alkūnės negali būti nei stovint nei judesy išsuktos ar įsuktos.
Dilbiai žiūrint iš visų pusių tiesūs ir raumeningi.
Čiurna sudaro 1/3 dilbio ilgio ir sudaro su juo 20-22 laipsnių kampą.
Tiek per įstriža čiurna (daugiau nei 22), tiek stati (mažiau nei 20) įtakoja tinkamumą, ypatingai ištvermę.

 

Letenos

 

Apvalokos (putnios), gerai susiformavusios ir išgaubtos, padas kietas, bet ne šiurkštus. Nagai stiprūs ir tamsios spalvos.

 

Galinė koja

 

Galinių kojų padėtis kiek atsilikusi, nors žiūrint iš nugaros jos yra simetriškos.
Šlaunis ir blauzda beveik vienodo ilgio ir sudaro 120 laipsnių kampą, galinės šlaunies viršutinė dalis tvirta ir raumeninga. Kulkšnys tvirtos, čiurna yra vertikaliai po kulkšnimi.

 

Eisena

 

Galūnės turi būti taip suderintos, kad šuo be nugaros linijos pakitimo galėtų ištiesti užpakalinę koją. Su priekine koja turi pasiekti tiek pat. Bet koks užpakalinės kojos nukrypimas mažina tvirtumą ir ištvermę. Eisena turi būti lengva. Galva atkišta, uodega truputį pakelta, rami, tolygi ristelė sudaro nuo ausų galiukų einančią minkštą ir vienodą nugaros liniją.

 

Oda

 

Oda turi būti lengvai prigludusi, tačiau raukšlės nesusidaro.

 

Plaukai

 

Plauko savybės: trumpi su povilne. Dengiamieji plaukai turi būti tankūs, tiesūs, šiurkštūs ir tvirtai prigulę. Ant galvos, įskaitant ausų vidinę dalį, priekinėje kojų pusėje, ant letenų ir pirštų trumpi, ant kaklo truputį ilgesni ir jų daugiau. Kojų užpakalinėje pusėje ilgėja plaukai iki kulkšnies, užpakalinės šlaunies vidinėje pusėje sudaro nedideles kelnes.

 

Spalva

 

Juoda su tamsiai rudais, rudais, geltonais, šviesiai pilkais atspalviais. Juoda ir pilka vienspalvė, pilka su tamsiu atspalviu, juodu balnu ir kauke.
Nekrintantys į akis, balti krūtinės atspalviai, taip pat šviesesnės vidinės pusės leistinos, bet nepageidaujamos.
Nosies galiukas privalo būti juodas. Jei nėra kaukės, o akių spalva šviesi, skvarbi, taip pat šviesūs, balkšvi atspalviai ant krūtinės ir vidinėje pusėje, šviesūs nagai ir raudonas uodegos galiukas vertinami kaip pigmento trūkumas. Pavilnė yra pilkšvos spalvos, balta neleistina.

 

Ūgis/svoris

 

Patinai: keteros aukštis 60-65cm
Svoris 30-40kg
Kalės: keteros aukštis 55-60cm
Svoris 22-32kg

 

Sėklidės

 

Patinai privalo turėti dvi matomas, normaliai išvystytas sėklides, kurios yra kapšelyje.

 

Trūkumai

 

Kiekvienas nukrypimas nuo išvardytų punktų vertinamas kaip trūkumas, kurio vertinimas turėtų priklausyti nuo nukrypimo laipsnio.

 

Dideli trūkumai

 

Nukrypimas nuo veislės požymių. Pigmento trūkumas, visi nukrypimai nuo žirklinių dantų.

 

Ausų trūkumai

 

Per daug giliai šonuose esančios, nukarusios, netvirtos ausys.

Kitos klaidos:

 

a) silpno būdo, nervingi, besikandžiojantys šunys
b) šunys su įrodyta "HD"
c) taip pat šunys su silpna sėklide
d) šunys su atvėpusiomis ausimis ar uodegos trūkumais
e) apsigimę šunys
f) šunys su dantų defektais
g) šunys su sukandimo defektais
h) šunys, didesnis ar mažesni daugiau nei 1cm nei norma
i) albinosai
j) balti (net jei akys ir nagai tamsūs)
k) ilgi, minkšti, neprigludę plaukai su pavilne, daug plaukų ant ausų, kojų, didelės kelnės ir tanki uodega su nukarusiais plaukais
l) ilgi plaukai (ilgi, minkšti plaukai be pavilnės, dažniausiai ant nugaros vidurio, ilgi plaukai ant ausų, kojų, uodegos)